Klimato kaitos prevencija

Vienas reikšmingiausių žalos aplinkai aspektų XXI a. yra stipriai padidėjusi oro tarša, išplitusi už valstybių teršėjų ribų. Oro tarša yra susijusi su viena svarbiausių šiuolaikinių ekologinių grėsmių  klimato kaita. Šis reiškinys yra suvokiamas kaip kompleksiškas procesas, turintis globalų neigiamą poveikį.

Klimato kaitos globalus poveikis patvirtina faktą, kad šiuo metu dauguma ekologinių grėsmių yra tarptautinės, nes destruktyvi aplinkos atžvilgiu veikla, vykdoma vienoje valstybėje ar regione, gali turėti neigiamų pasekmių kitoms valstybėms ar regionams. Dėl šios priežasties pastangos kovoti su ekologinėmis grėsmėmis jau nebegali apsiriboti nacionaliniu lygiu.

Pirmasis svarbus susitarimas plėtojant tarptautinę klimato kaitos prevencijos politiką įvyko 1992 m., kai Jungtinių Tautų Aplinkos ir vystymosi konferencijoje Rio de Žaneire buvo pasirašyta Bendroji klimato kaitos konvencija. Pagrindinis šios konvencijos tikslas — stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdo klimato sistemos (Bendrosios klimato kaitos konvencijos 2 str.).

Konvencija teisiškai įsigaliojo 1994 m kovą. Ši konvencija yra universalus visuotinis dokumentas, siekiantis telkti tarpvalstybines pastangas globalios klimato kaitos prevencijai.

Siekiant užtikrinti Bendrosios klimato kaitos konvencijos nuostatų teisiškai įpareigojantį įgyvendinimą, buvo numatyta parengti protokolą su detalizuotais valstybių įsipareigojimais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo mechanizmais. Šiuo tikslu 1997 m. Japonijoje buvo pasirašytas 28 straipsnių Kioto protokolas. Jis įsigaliojo 2005 m. Kartu su Bendrąja klimato kaitos konvencija. Kioto protokolas sudarė šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo proceso teisinį pagrindą (globalų klimato kaitos prevencijos režimą).

2015 m. Paryžiuje 195 valstybės susitarė dėl naujo globalaus klimato kaitos teisinio režimo. Šis susitarimas vertinamas kaip svarbus istorinis žingsnis link dekarbonizuotos ekonomikos, numatantis ambicingus globalios temperatūros kilimą ribojančius ilgojo laikotarpio tikslus, signalizuojantis apie visišką iškastinio atsisakymą, siunčiant aiškią žinią investuotojams į energetikos sektorių, jog ilguoju laikotarpiu didelėmis emisijomis pasižyminčios technologijos taps negyvybingos. Paryžiaus susitarimas turėtų įsigalioti 2016 m. lapkričio mėn.

Europos vėjo energetikos asociacija (EWEA) išleido ataskaitą apie COP 21 (Paryžiaus viršūnių susitikimo) implikacijas vėjo ir visam atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriui, kurioje pristatoma susitarimo esmė, analizuojamos ateities perspektyvos, susitarimo sėkmės priežastys, pasekmės ir kt. Su ataskaita galima susipažinti čia.

Susijusios nuorodos:

Paryžiaus susitarimas
Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija
Kioto protokolas
Juntinių Tautų Aplinkos programa, klimato kaita